Valgomieji Šermukšniai (Sorbus) – tai vasaržaliai medžiai ir krūmai. Šermukšniai žydi gegužės – birželio mėnesiais. Vaisius – raudonas, bordinis arba oranžinis, sultingas arba miltingas obuolėlis. Vaisiai prinoksta rugsėjį ir iki žiemos arba, kol nulesa paukščiai, kabo ant šakelių. Šermukšniai dera kasmet, o gausesnis derlius yra kas 2 – 3 metai. Jauni medeliai auga vidutiniškai sparčiai, bet nuo 20 – 30 metų amžiaus sulėtėja. velėniniuose jauriniuose, durpiniuose priemoliuose, durpžemiuose. Šermukšniai yra šviesomėgiai, būtent pasodinti saulėtose vietose žydi ir dera gausiau. Atsparūs šalčiams ir sausroms.
Visos valgomųjų šermukšnių veislės yra kryžmadulkės, todėl reikia sodinti nors dvi skirtingas veisles. Nelabai svarbu, kokias veisles, nes jie beveik visi žydi tuo pačiu metu.
Šermukšniai gerai auga vidutinio drėgnumo ir drėgnuose, turtinguose maisto medžiagų dirvožemiuose: velėniniuose jauriniuose, durpiniuose priemoliuose, durpžemiuose. Šermukšniai yra šviesomėgiai, būtent pasodinti saulėtose vietose žydi ir dera gausiau. Šermukšnių nepatartina intensyviai genėti, jie priklauso mažiausiai genimų medžių grupei. Pavasarį rekomenduojama šermukšnius tręšti kompleksinėmis trąšomis. Atsparūs šalčiams ir sausroms.
Lietuvoje auga nemažai šermukšnių veislių. Šiuo metu žmonės vis dažniau renkasi ne paprastojo šermukšnio sodinuką, o valgomojo, nes jis ne tik gražiai augantis medelis, bet ir jo uogos – visai nekarčios, jas galima šiaip valgyti ar dėti į kokteilius bei spausti sultis.