Guobos (Lotyniškas pavadinimas Ulmus) – tai dažniausiai aukšti medžiai. Užauga iki 30 m aukščio. Auga, palyginus, greitai, gyvena iki 300 metų. Guobų žievė suaižėjusi. Ūgliai apvalūs, pumpurai su daug spirališkai išsidėsčiusių žvynelių, kurių viršūnėlės negiliai įkirptos. Guobų lapai yra pražanginiai, išsidėstę dviem eilėmis, dvigubai pjūkliški, dažnai nesimetrišku pamatu. Guobos vaisius – apskritAas sparnavaisis, kurio viduryje yra plokščias riešutėlis. Guobos plinta sėklomis, kai kurios rūšys – šaknų atžalomis. Gali ataugti iš kelmo. Dirvožemiui guobos yra pakankamai reiklios; mėgsta derlingus priesmėlius ir priemolius. Vidutiniškai reiklios dirvos drėgmei. Pakenčia unksmę. Vidutiniškai atspari užterštam miestų orui. Lietuvoje populiariausia yra kalninė guoba (Ulmus glabra). Dažnoje sodyboje galima pamatyti augančią skiepytą kalninę guobą,- šitas augalas puikiai atstoja pavėsinę karštą vasaros dieną. Mėgstantys geltonais lapais medžius žmonės renkasi olandinę guobą „Wredei“, o turintys nemažai erdvės savo sodybose renkasi paprastąjį skirsptą (Ulmus minor).