Ginkmedis (Ginkgo biloba) – tai dvinamis vasaržalis medis. Ginkmedis užauga iki 30 – 40 m aukščio ir iki 2 – 4,5 m skersmens liemeniu. Auga vidutiniškai sparčiai. Gyvena 1000 metų ir daugiau.Vyriškųjų ginkmedžių laja iš pradžių kūgiška, vėliau ritiniška, neplati, apie 5-6 m skersmens. Moteriškieji medžiai yra žemesni už vyriškuosius, skėstašakiai. Žievė tamsiai pilka, pumpurai kūgiški, pilkai rudi, šiek tiek žvilgantys, su daugeliu žvynelių. Lapai yra vėduoklės formos, iki 10 cm ilgio ir tiek pat pločio, viršūnėje dažniausiai su giliu išliežiu, dalijančiu lapą į dvi skiautes, neplaukuoti, storoki, šviesiai žali su ilgu lapkočiu.
Ginkmedžiai sulapoja gegužės pradžioje, o lapus numeta spalio mėnesį. Rudenį lapai nusidažo ryškiai geltona spalva. Ginkmedžio lapų sudėtyje yra atmintį gerinančių medžiagų, tad ginkmedžio lapai yra naudojami atmintį gerinančiuose preperatuose. Taip pat ginkmedžio lapuose yra flavonoido, kuris pasižymi antivėžinėmis savybėmis. Ginkmedžio sėkla – slyvos kauliuko formos, apie 2-3 cm ilgio, 1,5 c, pločio. Prinoksta sporifikacijos metais, rudenį. Krinta baigiant kristi lapams.
Ginkmedis dauginamas sėklomis ir gyvašakėmis. Sėklas reikia sėti pavasarį. Vienmečiai sėjinukai užauga iki 20 cm aukščio. 10 metų amžiaus medeliai užauga iki 1- 2,5 m, o 20 metų – 4-6 m aukščio. Ginkmedis mėgsta vidutinio drėgnumo, vidutiniškai derlingus, nesunkius priesmėlio ir priemolio dirvožemius. Šis medis yra šviesomėgis, atsparus užterštam miesto orui, vėjams, ligoms ir kenkėjams. Šiaip rekomenduojama auginti saulėtose, nuo vėjų apsaugotose vietose. Ginkmedis labai atsparus augalas, kueis gali atlaikytoi didelius šalčius. Ginkmedis – labai puošnus dekoratyvinis medis. Parkuose auginamas pavieniui. Mūsų šalyje labai vertinamas kaip reliktinis, įdomus pažinimo prasme ir legendomis apipintas medis. Č.Darvinas ginkmedį pavadino gyvąja iškasena.