Rododendras – erikinių šeimos gėlių krūmokšnių gentis. Pasaulyje yra apie 1000 jų rūšių. Sodininkai rododendrus dar vadina azalijomis. Nepale rododendras yra nacionalinė gėlė.
Tai visžaliai, ilgai žaliuojantys ir vasaržaliai krūmai, rečiau neaukšti medeliai. Lapai pražanginiai, ankesni šakelių viršūnėje, visžalių rūšių odiški, stangrūs, dažniausiai lygiakraščiai.
Rododendrų žiedai ir lapai puošnūs. Rododendrams iš žydinčių krūmų grožiu gali prilygti tik rožė. Ir žiedų spalvos, ir žiedų formos visokios: jie gali būti piltuvėlio, vamzdelio, varpelio ar lėkštelės pavidalo, gali augti kekėmis, pavieniui ir po du. Yra daugybė dekoratyvinių veislių ir hibridų.
Lietuvoje introdukuota keliasdešimt rododendrų rūšių.
Mūsų soduose ir parkuose auginami rododendrai yra kilę iš Kinijos pietvakarinės dalies ir Himalajų regiono. Laukinių rododendrų rūšys buvo kryžminamos tarpusavyje ir gauti hibridai auga ir žydi geriau negu gamtinės rūšys. Rododendrų būna įvairaus dydžio: nuo didžiulių medžių iki visai mažų augalų, tinkamų auginti alpinariume.
Visžaliai rododendrai gamtoje auga kalnuotose vietovėse ant uolų, padengtų lėtai pūvančių nukritusių lapų sluoksniu. Sode rododendrų šaknys auga plačiai. Ten, kur dirvožemis yra kiek kalkingas, viršutinį jo sluoksnį reikia nuimti ir pakeisti humusingu ir rūgščiu dirvožemiu. Kur jie bebūtų pasodinti, rododendrus kasmet reikia mulčiuoti.
Rododendrus patartina sodinti į pavėsį, ypač jaunus krūmus reikia saugoti nuo saulės, kuri perkaitina dirvožemį ir šaknis. Ypač žalingas yra žiemos saulės ir įšalusios žemės derinys. Šaknys negali paimti drėgmės, kurią išgarina įkaitinti lapai. Vėjai taip pat gali išdžiovinti augalą.
Rododendrai mėgsta rūgščią dirvą, lengvą ūksmę. Lietuvoje auginami gėlynuose.
Dažniausia rododendrus sodina pavasarį, prieš jiems pražystant. Tad gausesnis rododendrų pasirinkimas medelyne būna sezono pradžioje.