Klevai (Lotyniškas pavadinimas Acer) – tai vienanamiai, rečiau dvinamiai vasaržaliai įvairaus aukščio medžiai, kartais krūmai. Klevai auga sparčiai iki 30-50 metų. Gyvena 150-200 metų. Derėti pradeda 25 metų ir dera kasmet. Atlankos suželia retai. Klevo pumpurai yra priešiniai, vienas su kitu sujungti laparandžių pėdsakais lyg briaunele. Lapai paprasti, plaštakiškai skiautėti, retai ištisiniai, arba sudėtiniai, trilapiai ir neporomis plunksniški, sudaryti iš 5-7 lapelių, lygiakraščiai ar stambiai dantyti. Klevo žiedai formuojasi stačiose arba nusvirusiose skėtiškose ir šluotelių pavidalo kekėse. Levai žydėti pradeda prieš skleidžiantis lapams, balandžio pabaigoje, o baigia lapojant arba sulapojus, pirmoje gegužės pusėje. Klevo vaisius – tai skeltinis sparnavaisis. Sparnavaisiai prinoksta rugsėjo mėnesį. Klevus apdulkina vabzdžiai, retai vėjas. Klevai mėgsta purius, humusingus vidutinio drėgnumo velėninius karbonatinius priemolius ir priesmėlius. Netinka užmirkusios ir sausringos vietos. Pakenčia unksmę, o sausroms ir užterštam orui klevai neatsparūs. Klevų mediena naudojama baldų gamyboje, statybos reikmėms. Kaip ir beržų, taip ir klevų sula – labai naudinga žmogaus organizmui. Klevai auginami sodybose, pakelėse, parkuose, miestų gatvėse. Lietuvoje populiariausios paprastojo klevo (Acer platanoides) įvairios formos, individualiose sodybose dažniausiai sodinami skiepyti klevai. Vis dažniau galima pamatyti augančius sodybose, skveruose ar miestų gatvėse platanalapius klevus (Acer pseudoplatanus). Nevengiantys egzotiškesnių medžių renkasi plaštakinius klevus (Acer palmatum) ar uosialapius klevus (Acer negundo) klevus.