Ąžuolai (Lotyniškai Quercus) – tai visžaliai, rečiau vasaržaliai vienanamiai medžiai, kartais krūmai. Gentyje yra apie 600 rūšių. Ąžuolo liemuo būna storas, beveik nuo žemės plačiai šakotas. Žievė giliai suaižėjusi. Tar kitko, ąžuolo žievė vertinama dėl gydomųjų savybių: džiovintos ąžuolo žievės nuoviras naudojamas esant gerklės uždegimui, kompresams, pūlingų žaizdų gydymui. Ąžuolų ūgliai yra apvalūs arba neaiškiai briaunoti. Pumpurai būna kūgiški ar kiaušiniški, pražanginiai, ūglių viršūnėje susitelkę po kelis vienas šalia kito. Ąžuolų lapai paprasti, ištisiniai arba plunksniškai skiautėti, odiški, tvirti, trumpakočiai. Ąžuolo vaisius yra vienasėklis riešutas – gilė. Iš gilių gaminamas krakmolas, kavos surogatas, gilėmis maitinasi žvėrys ir paukščiai, šeriami gyvuliai. Ąžuolo mediena yra tvirta ir patvari, plačiai naudojama baldams, patalpų apdailai ir kt. Ąžuolai auga lėtai. Jie labai puikiai auga parkuose bei alėjose. Ąžuolų šaknys auga giliai, todėl šitie medžiai puikiai atlaiko pačius stipriausius vėjus. Lietuvoje populiariausias išlieka paprastasis (Quercus robur) ąžuolas, bet vis dažniau gyventojai teiraujasi pelkinio (Quercus palustris) ar raudonojo (Quercus rubra) ąžuolo.

Ąžuolas yra laikomas tvirtybės ir stiprybės simboliu.