Lapuočiai medžiai – tai dažniausiai dideli, daugiamečiai, lapus metantys sumedėję augalai, kurių augantys masyvai vadinami miškais. Šakų ir lapų visuma sudaro medžio lają, o laja ir liemuo – bendrą medžio vaizdą. Lapuočiai medžiai turi vieną (retai daugiau) vertikalų stiebą, aukščiau ar žemiau pakilusias šakas, ryškią viršūnę, paprastai auga aukšti ir yra ilgaamžiai (pvz.: ąžuolas). Mūsų medelyne dažniausiai perkami skiepyti medžiai, kurie užauga iki 3-5 m, nes nedaugelis turi tiek erdvės, kad galėtų sodinti iki keliolikos ar keliasdešimties metrų užaugantį medį.

Kol gamtoje nedaug žiedų, anksti pavasarį pražystantys lapuočiai medžiai (pvz.: sakura) laikomi
vertingesniais už pražydusius vėlai vasarą, kai pilna daug žydinčių augalų. Dekoratyviniu požiūriu tam tikrą reikšmę turi lapų spalva, ypač rudenį. Šiaip medžių lapai dažniausiai
yra žalios spalvos, nors dekoratyvinių medžių lapai gali būti ir tamsiai raudoni (klevas „Crimson Sentry“, juodoji slyva), margi (klevas “ Drumondii“). Rudenį ryškiai geltonai, skaisčiai purpurine spalva nusidažo klevų, aukso geltonumo beržų lapai…

Lietuvoje populiariausi lapuočių medžiai yra ąžuolai, klevai, beržai, liepos, gluosniai.